G.Radzevičius. Gaveikių paežerės siena

“Akmens simfonija”  (Algirdo Budrecko sodyba prie Gaveikių ežero netoli Dubingių ), 2009 m.

Gaveikių paežerės siena - darbas, skirtas Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui

Lauko akmens mūro siena su pirmapradžiais pasaulio kūrimo vaizdiniais pereinančiais į žmonijos vystymosi istoriją.

            Gaveikių paežerės siena - skulptūrinė meninė-dekoratyvinė kompozicija, sukurta iš natūralių, rankomis neapdorotų stambių ir smulkių lauko riedulių ir metalo. Ji buvo pradėta statyti 2006 m. Rugsėjo mėn., pagrįsta šio krašto gamtiniu ir istoriniu kontekstu. Šiandien šis statinys kartu su akmeniniais tvoros stulpai organiškai įsilieja į vietos reljefą. Pastatyta ji prie Gaveikių ežero, Algirdo Budrecko sodyboje, netoli Dubingių.

Įvairių šaltinių duomenimis, ledynmečio suformuotoje Asvejos ežero saloje nuo seniausių laikų stovėjo gerai įtvirtinta medinė pilis, kurią LDK kunigaikštis Vytautas po Žalginio mūšio perstatė į mūrinę. Joje lankėsi daug kilmingų LDK ir Lenkijos žmonių, tarp jų ir Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su dvariškiais.  Vėliau ta pilis priklausė LDK kunigaikščiams Radviloms. Joje gyvenę karalienė Barbora Radvilaitė, karalius Žygimantas Augustas ir kiti kilmingi Lietuvos didikai.

Skulptūrų kompozicija simbolizuoja Pasaulio sutvėrimo pirmapradžių būtybių, žmogaus atsiradimo mitologizuotus fragmentus, Pasaulio ir Lietuvos priešistorinė vystymosi raidą. Siena prasideda nuo grindinio, kuriame simboliškai pavaizduota būtybių atvaizdai - vėžliai, ropliai, sraigės, žalčiai, gyvatės, augmenija ir t.t. Grindinys palaipsniui perauga į sieną, joje atsiranda drugeliai, skruzdėlės, vabalai, vorai, paukščiai ir kt. Gyvūnai, o vėžlių rate esančioje žolės pievelėje išryškėja vyro ir moters siluetai. Plastiškomis rišamosiomis siūlėmis siūlėti grindinio, sienos, stulpų akmenys susilieja į visumą ir primena vientisą gyvą audinį.

Žmogaus istorinės veiklos atsiradimą simbolizuoja sienoje išaugę, tvirtovę primenantys kuorai, užsibaigiantys trimis akmenimis, vaizduojančiais Lietuvos valdovų karūnas, tai: karaliaus Mindaugo, kunigaikščių Gedimino, Kęstučio, Algirdo, Jogailos, Vytauto.

Skirtingų dydžių akmeniniai stulpai simbolizuoja Lietuvos istoriją, prasidedančią dar prieš mūsų erą.

Siena, kurioje įkomponuotos paslaptingos geležinės durys ir karūna, susikerta su karaliui Mindaugui skirtu kuoru. Ji yra skirta legendinio kunigaikščio Rimgaudo laikams atminti ir simbolizuoja mūsų eros tūkstantmečio ir senųjų laikų pabaigą. Iš akmenų išdėliotas skrendančio gandro vaizdas mena laikus, kai lietuviai Naujuosius metus švęsdavo pavasarį, per gandrine, t.y. kovo 25 d.

Šių dviejų kuorų (Rimgaudo ir Mindaugo) susikirtime tarsi įvyksta lemtingas, istorinis Lietuvos raidos kryptį keičiantis lūžis. Palaipsniui ateina naujieji laikai. Senasis tikėjimas užleidžia vietą krikščionybei.

Arkos, esančios už Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui skirto kuoro ir vartų, viršuje įmūrytas neapdorotas akmuo, primenantis popiežiaus galvos apdangalą piarą, apdėtą dvylikos akmenukų, skirtų apaštalams. Tai Lietuvos krikšto simbolis.

Šalia „krikšto arkos” suformuotoje aikštelėje stovi dvipusis ąžuolinis koplytstulpis, kurio vienoje pusėje pavaizduotas lietuvių kilmės šventasis, karalaitis šv. Kazimieras. Tai pirmasis Lietuvos krikšto vaisius. Kitoje pusėje pavaizduotas šv. Vladislovas, sodybos šeimininko Algirdo Budrecko krikšto globėjas.

Už „Krikšto arkos” į tolį tęsiasi akmeninių stulpų virtinė. Tai Lietuvos istorijos ateitis.

Pažvelgus į sieną iš vidinės pusės, susidaro dvejopas įspūdis: tai senoviškąją tvirtovė ir karališkąją karūną menantis akmeninis statinys.

Metalinėse kuorų tvarelėse, vartuose, varteliuose aiškiai matyti senoviniai Saulės mėnulio, Vyčio dvigubo kryžiaus, kartu su Žemės ženklo simboliai.

Ši neapdirbtų akmenų ir metalo skulptūrinė kompozicija turi dvejopą paskirtį. Pirma, tai Pasaulio sutvėrimo, žmogaus atsiradimo ir Lietuvos istorijos raidos meninis-simbolinis pavaizdavimas, antra, ji atlieka vartų, vartelių, tvoros aplink sodybą funkciją.

Šios sienos idėjai priklauso ir sodyboje ant ežero kranto esanti „Regykla”, netoli pirties suformuota”Ugniakuro aikštelė”, prie namo padaryti mediniai turėklai su senovės simboliais, šalia Vilniškio upelio vingiuojantis „Žalčio takas”.Sodybos šeimininko Algirdo Budrecko ir kūrinio autoriaus Gedimino Radzevičiaus sumanymu „Gaveikių paežerės sienos” skulptūrinė kompozicija skiriama Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti.

gyvunai.jpg 

Regyla (lauko akmenų aikštelė ant ežero šlaito su lenkta atramine sienele, metaliniu ugniakuru ir ąžuoliniais suolais)

regykla.jpg

 Akmeniniai laiptai.

akmeniniai laiptai.jpg

 Tilteliai su kaltinio metalo elementais, mediniu grindiniu ir turėklais.

tiltelis.jpg