Libertas Klimka


Viena šviesiausių Lietuvos asmenybių – lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus mokslinis vadovas, kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertas. Priklauso Lietuvos mokslo istorikų asociacijai (vicepirmininkas), Lietuvos kraštotyros draugijai, Lietuvos astronomų draugijai, Lietuvos fizikų draugijai, Bibliofiliniam Martyno Mažvydo klubui, organizacijai „Astronomija kultūroje“.[1]

Yra parašęs per aštuonis šimtus įvairių mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, bendradarbiauja su laikraščiais, žurnalais, dalyvauja Lietuvos radijo ar televizijos laidose. Astronominio kalendoriaus „Lietuvos dangus“ bei periodinių leidinių „Istorija“, „Fizikų žinios“, „Kultūros aktualijos“, „Lietuvos muziejai“ ir „Etnokosmologija“ redkolegijų narys.

Veikla:

Mokslinio darbo kryptys - tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorija Lietuvoje, baltų kosmologija, liaudies kalendoriniai papročiai. Įtvirtino naują Lietuvoje tarpdisciplininę mokslo šaką - paleoastronomiją. Vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo (1980 m.) iniciatorių, nuo 1990 m. jo mokslinis vadovas. Su kitais 1995 m. suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje. Atskleidė XIV a. pab.- XV a. pr. statinio ant Birutės kalno Palangoje astronominę paskirtį. Kaip ekspertas tyrinėja Lietuvos bažnyčių laikrodžius.

 Yra J. Basanavičiaus premijos laureatas.